Šienligę sukelia žydinčių augalų žiedadulkės. Paprastai kovo antroje pusėje pradeda žydėti medžiai – lazdynas, alksnis. Balandžio mėnesį prisideda tuopos, guobos, drebulės ir kt. (žr. žydėjimo kalendorių). Vasarą žydi žolės – motiejukai, varpučiai, balandos. Nors šienligė ir laikoma pavasario liga, tačiau net ir rudenį neišvengiame pelynų, balandų žiedadulkių. Žydėjimo laikotarpius įtakoja ir orų sąlygos – dėl ko žydėjimo kalendorius gali kisti 7-14 dienų. Pažymėtina, kad ankstyvieji medžiai gali pražysti ir 1 mėnesį anksčiau (vėlyvieji – 10 dienų anksčiau, o žolės – iki 20 d. anksčiau). Taip pat svarbi ir geografinė padėtis - savaitę vėliau augalai gali sužydėti šiaurės vakarinėje Lietuvos dalyje, lyginant su Lietuvos pietine dalimi. Didžiausia žiedadulkių koncentracija - gegužės (medžiai), birželio (žolės), rugpjūčio (piktžolės) mėnesiais. Pagal blogos savijautos laikotarpį galima nustatyti, kokios žiedadulkės sukelia negalavimus. Taip pat galima gydymo įstaigose atlikti papildomus tyrimus.