Alerginis kontaktinis dermatitas

Alerginis kontaktinis dermatitas – tai alerginis odos uždegimas, atsirandantis po tiesioginio odos kontakto su alergenu. Tokių alergenų, dar kitaip vadinamų sensibilizuojančiomis medžiagomis aplinkoje randama apie tris tūkstančius, tačiau dažniausiai alergijas sukelia tik trisdešimt iš jų.

Apie 20 procentų žmonių yra jautrūs įvairioms cheminėms medžiagoms. Dažnai toks jautrumas tampa profesine liga, kai dėl ilgo ir dažno kontakto su tam tikra medžiaga, laikui bėgant, išsivysto jautrumas jai. Tokios profesinės ligos pasireiškia gumos pramonės darbuotojams, medicinos personalui, kuriam nuolatos reikia dėvėti lateksines pirštines ir kitiems. Pastebėta, kad vaikams alerginis kontaktinis dermatitas pasitaiko rečiau nei suaugusiems.

Dažniausiai pasitaikantys kontaktiniai alergenai:
• Metalai (nikelis, chromas, kobaltas, gyvsidabris). Šių metalų galima rasti įvairiuose metaliniuose gaminiuose: pigiuose juvelyriniuose dirbiniuose, laikrodžiuose, virtuvės įrankiuose ir kitur.
• Guma, lateksas
• Kosmetika ir parfumerija
• Augalai (ramunėlės, jazminai, saulutės, chrizantemos, nuodingoji gebenė, narcizai, tulpės, raktažolės saulėgrąžos)
• Įvairūs vaistai
• Sakai (dervos, klijai, lakas, fotografijos popierius ir kt.)
• Konservantai, dezinfekcinės medžiagos

Alerginis kontaktinis dermatitas pasireiškia ne po pirmo, bet po pakartotinio kontakto su sensibilizuojančia medžiaga. Kartais jautrumas atsiranda po kelių metų ilgo ir dažno kontakto su tam tikra medžiaga. Ligos atsiradimui įtakos turi amžius, odos jautrumas bei ligos. Kontaktinė alergija gali pasireikšti skirtingu stiprumu ir skirtingomis formomis, priklausomai nuo žmogaus jautrumo ir alergizuojančios medžiagos. Dažniausiai alerginiams kontaktiniams dermatitui būdingi šie simptomai:

• Odos niežėjimas ir deginimas.
• Plintantis, bet turintis aiškias ribas odos patinimas ir paraudimas.
• Bėrimas pūslelėmis
• Odos pleiskanojimas arba šlapiavimas
• Galimi odos įtrūkimai

Kai jautrumas ypač didelis, po kontakto su alergenu gali pasireikšti net anafilaksinis šokas.

Geriausias kontaktinio alerginio dermatito gydymo būdas – vengti kontakto su alergiją sukeliančia medžiaga. Nors tai ne visada paprasta ir įmanoma, tačiau pasitaiko atvejų, kai dėl sunkios alergijos formos, žmonėms tenka keisti darbus ir profesijas. Simptomus šiek tiek slopina ir priešuždegiminiai steroidiniai vaistai, kurie gali būti geriami arba tepami vietiškai ant odos, taip pat naudojami kiti antialerginiai vaistai.