Žiema – alergijų sezonas? |
|
 |
Spustelėjęs šaltukas ir vis didėjančios sniego pusnys retam asocijuojasi su alergijų sezonu. Tačiau, kartais alergiškiems asmenims žiema gali tapti tikru išbandymu.
Šaltuoju metų laiku padažnėja alergijų dulkėms atvejų, kai daugiau laiko praleidžiame namuose, kur išsausėjęs oras, dulkės, susikaupusios nepastebimuose kampuose bei ant spintų ir lentynų viršaus, dulkių erkutės, žmonių bei gyvūnų pleiskanos ir kiti namų alergenai dirgina jautrių žmonių nosis, akis ir gerkles. Lauke, priešingai nei patalpose, dėl drėgno oro būna daugiau pelėsių sporų, kurios taip pat svarbus alergenas. Žiemą šaltis gali sukelti nemažai odos problemų, taip pat ir vadinamąją „alergiją šalčiui“.
Žiemą nieko nestebina ir dažnos peršalimo ligos, tačiau dabar atsiranda nuomonių, kad chroniškų ar dažnai pasikartojančių viduriniosios ausies uždegimų, sinusitų, gerklės skausmų priežastys gali būti ne virusai ar bakterijos, o tiesiog įvairūs dirginantys alergenai ir nuolatinis kontaktas su jais. Deja, bet peršalimą nuo alergijos atskirti kartais nepavyksta ir gydytojams.
Peršalimo ir alergijų sąsajų ieškojo ir Amerikos astmos, alergijos ir imunologijos Akademija. Buvo surinkta profesionalų komanda iš 21 sveikatos profesionalų asociacijos. 18 mėnesių buvo stebima ir ieškoma ryšio tarp įvairių peršalimo ligų, šienligės ir kitų alerginių reakcijų į maistą, vaistus ar kitus alergenus.
Buvo pastebėta, kad dažnos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (peršalimai, gerklės skausmai, sinusitai), vidurinės ausies uždegimai gali būti vienas iš nediagnozuotos alergijos požymių. Manoma, kad taip gali atsitikti, kai organizmas, reaguodamas į mažas alergenų daleles gamina daug gleivių, kurios tampa puikia terpe veistis ir daugintis virusams bei bakterijoms. Tad gydant alergiją sumažėja gleivių gamyba, o taip pat ir peršalimų skaičius. Laikomasi nuomonės, kad kūdikius, sergančius viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis daugiau nei šešis kartus per metus ir mokyklinio amžiaus vaikus, sergančius daugiau nei keturis kartus, reikėtų ištirti dėl alergijų.
Tyrimo autoriai taip pat pabrėžia, kad norint išgydyti alergijas nereikėtų iš karto griebtis vaistų. Pirmiausia derėtų išsiaiškinti, kas alergizuoja jautrų žmogų ir stengtis pakeisti aplinką, o vaistų griebtis tik sunkiausiais atvejais.
