Astma – chroniška palučių liga, kuri pasireiškia pasikartojančiais kosulio, dusulio, švokštimo, negalėjimo įkvėpti ir krūtinės spaudimo priepuoliais. Deja, yra ir tokių žmonių, kurie nuolat kenčia nuo astmos simptomų (sunki chroniška astma).
Sergančiųjų astma kvėpavimo takai dažniausiai būna apimti uždegimo. Kai kurie sergantieji taip pat kenčia ir nuo alergijų. Tokių asmenų kvėpavimo takų uždegimas prasideda kai jie kontaktuoja su aplinkos veiksniais, kuriems jie yra alergiški. Tokia astmos forma vadinama atopine ar alergine. Ją sukelia šie pagrindiniai veiksniai:
• Namų dulkių erkutės. Tai maždaug 0,3 mm ilgio voragyviai gyvenantys žmogaus aplinkoje ir mintantys jo odos pleiskanų gabaliukais. Jos randamos beveik kiekvienuose namuose, o labiausiai mėgsta veistis kur šilta, drėgna ir kaupiasi dulkės: patalynėje, čiužiniuose, kilimuose, minkštuose balduose ir pan.
• Naminiai gyvūnėliai. Labai daug sergančiųjų astma yra alergiški pūkuotiems gyvūnėliams, ypač katėms ir šunims. Gyvūnėlio laikymas namuose gali sukelti tiek kvėpavimo takų uždegimą, tiek ir astmos priepuolį. Tačiau net ir tada, kai namie nebelieka gyvūnėlio, o patys namai kruopščiai išvalomi, turi praeiti ne vienas mėnuo kol alergenų lygis pasidaro toks kaip namuose be gyvūnų.
• Maistas. Kai kurie astma sergantys žmonės būna alergiški žuviai, jūros gėrybėms, riešutams, vaisiams. Asmenims su sunkia, chroniška astmos forma maistas gali pasunkinti jų būklę. Labai rimtais atvejais ligonis paguldomas į ligoninę ir jam paskiriama speciali dieta, kurią sudaro tik keli įprasti maisto produktai. Stebima ar ligonio būklė pagerėjo, tuomet jo dieta papildoma vis naujais produktais, stebima nuo kurių produktų paūmėja astmos priepuoliai. Dažnai tai būna pienas, kiaušiniai, kviečiai.
• Žiedadulkės. Kai kurie asmenys pastebi ryškų būklės pablogėjimą šienligės sezono metu, dažniausiai nuo kovo iki rugsėjo. Tokiu atveju geriausiai vengti žiedadulkių, kaip ir sergant šienlige.
• Darbo veiksniai. Kai kuriuose darbuose tenka susidurti su įvairiomis medžiagomis, kurios gali jautriems žmonėms paūminti astmos priepuolius. Dažniausiai profesinės astmos atvejai pasitaiko tarp tokių specialybių: dažytojų, kepėjų (miltai), sveikatos darbuotojų (latekso pirštinės), laboratorijų darbuotojų (žiurkės ir pelės), įvairių pramonės sričių darbuotojų (įvairios druskos, klijai, plastikai) ir kt.
Nepaisant įvairių alergenų gausos, daliai žmonių būdinga nealerginė arba neatopinė astma, kurią išprovokuoja įvairūs nespecifiniai veiksniai, tokie kaip fiziniai pratimai, virusai, aspirino vartojimas, cigarečių dūmai, oro tarša, šaltas oras ar stiprios emocijos. Daugelio šių veiksnių poveikis organizmui nėra iki galo aiškus.
Nepriklausomai nuo astmos tipo, viena svarbiausių ir veiksmingiausių priemonių, norint ją sušvelninti - vengti ją išprovokuojančių veiksnių.