Mityba – sveikatos pagrindas |
|
 |
Jau esame rašę apie tai, jog mūsų sveikata ir savijauta didele dalimi priklauso nuo gyvenimo būdo. O mityba yra viena iš svarbiausių gyvensenos sudedamųjų dalių, turinti labai didelę įtaką sveikatai. Ji ne tik padeda numesti nereikalingų kilogramų, bet taip pat pagerina sveikatą ir gyvenimo kokybę, kurios su amžiumi dažniausiai vis prastėja.
Šias tiesas žino daugelis, tačiau neretai susiduriama su problema, kad žmonės tiesiog nežino, kaip būtų galima pakeisti savo mitybą ir nuo ko geriausia pradėti. Specialistai dažniausiai pataria pradėti nuo kasdieninių smulkmenų. Štai keletas patarimų:
Valgykite daugiau vaisių. Pradėti galima ir nuo vieno papildomo vaisiaus per dieną, kurį galite pridėti prie dribsnių, košių, salotų ar kitų patiekalų, vaisius galima rinktis kaip puikų ir nekaloringą užkandį tarp pagrindinių maitinimųsi. Vaisiuose ne tik gausu įvairių naudingų mineralų bei vitaminų, tačiau ir antioksidantų, kurie pasižymi priešvėžiniu poveikiu.
Vartokite daugiau daržovių. Valgydami sumuštinį nepamirškite pomidoro, ant picos užsipjaustykite paprikos gabaliukų, nepamirškite daržovių sriubų. Gamindami maistą naudokite kuo daugiau šviežių ar šaldytų daržovių.
Naudokite mažiau riebius padažus ar salotų užpilus. Riebų majonezą ar grietinę keiskite liesesniais, o dar geriau rinkitės aliejų, ypač alyvų. Taip ne tik suvartosite mažiau nereikalingų riebalų ir kalorijų, bet ir gausite naudingų medžiagų.
Rinkitės liesesnius ir mažiau kaloringus produktus. Per didelis su maistu gaunamų kalorijų bei riebalų kiekis yra viena iš svarbiausių mitybos problemų Lietuvoje. Todėl parduotuvėje vertėtų rinktis liesesnę mėsą: geriau mažesnis nors ir brangesnis filė ar išpjovos gabaliukas nei daugiau šoninės ar lašinių. Vietoj riebios grietinės geriau rinktis kefyrą ar natūralų jogurtą, tačiau nereikėtų per daug žavėtis liesais pieno produktais, kur riebalų kiekis sumažinamas dirbtiniais būdais, naudojant įvairias chemines medžiagas.
Valgykite pusryčius. Sveiki ir sotūs pusryčiai – sveika dienos pradžia. Žmogaus medžiagų apykaita nėra vienoda paros bėgyje. Ji intensyviausia pirmoje dienos pusėje, ypač iki dvyliktos valandos. Todėl iki šio meto suvalgytas maistas ne tik, kad “neina į kūną”, bet ir yra žymiai geriau įsisavinamas. Tad geriau ir sveikiau dienos racioną paskirstyti taip, kad mažiau maisto būtų suvalgoma vakarais ir daugiau pirmoj dienos pusėje.
Sveikų gyvensenos įpročių neįmanoma išmokti per naktį, jie išsiugdomi per tam tikrą laiką, o pradėti geriausia nuo mažų žingsnelių, kuriais galima pasiekti ir didį tikslą.
