Ar mūsų mokyklos tinkamos alergiškiems vaikams? |
|
 |
Maisto alergijos – dažnėjantis vaikų sveikatos sutrikimas visame pasaulyje. Kadangi nemažą laiko dalį vaikai praleidžia mokykloje, yra didelė tikimybė, kad vaikui maisto alergijos priepuolis įvyks būtent joje. Neretai mokykloje įvyksta pati pirmoji alerginė reakcija maistui. Todėl svarbu, kad mokyklos personalas būtų pasiruošęs priimti bei tinkamai elgtis su maistui jautriais mokiniais ir sudarytų jiems saugią ir tinkamą aplinką.
Norint įvertinti realiai šiuo klausimu esančią situaciją šiais metais Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas atliko tyrimą „Vilniaus apskrities mokyklų administracijos ir slaugytojų maisto alergijų smaprata“. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti mokyklos administracijos bei slaugytojų turimas žinias apie maisto alergijas bei jomis sergančius mokinius, nustatyti, kokiu būdu išaiškinami tokie mokiniai, taip pat įvertinti, ar mokyklos personalas yra apmokytas, kaip teikti ekstrinę pagalbą mokiniams, sergantiems maisto alergija.
Vilniaus apskrities mokyklų administracijos ir slaugytojų maisto alergijų samprata buvo įvertinta anoniminės anketinės apklausos metu. Jas turėjo užpildyti mokyklų slaugytojos, mokytojai ar kitas pareigas užimantys asmenys. Jų tyrime iš viso dalyvavo 118.
Vilniaus apskrities mokyklų slaugytojai ir administracija turi tam tikrų žinių apie maisto alergijomis sergančius vaikus, neblogai išmano maisto alerginių reakcijų simptomus. Dažniausiai informacija apie vaikus, sergančius maisto alergijomis, gaunama iš vaikų sveikatos pažymėjimų. Tėvų suteikti duomenys taip pat turi svarbios reikšmės. 43,2 proc. respondentų pasakė, kad jų mokykloje yra maisto alergijomis sergančių mokinių, tačiau tik 31,9 proc. tokių mokyklų turi šių moksleivių sąrašus. Apmokymai, kaip atpažinti maisto alergijų simptomus irgi buvo vykdomi tik nedaugelyje mokyklų (26,3 proc.), nors net 77 proc. apklaustųjų žinojo ir galėjo išvardinti maisto alergijų simptomus. Mokyklose labai trūksta tvarkos aprašymų, nurodančių, kaip elgtis ištikus maisto alergijos priepuoliui. Tik 16,9 proc. mokyklų turi tokį aprašą.
Daugumoje mokyklų mokiniai nėra apsaugoti nuo atsitiktinio alergeno suvalgymo:
• Alergiški vaikai daugumoje mokykloje valgo kartu su kitais mokiniais. Todėl yra didesnė rizika, kad vaikai dalinsis maistu.
• Daugumoje mokyklų personalas nenagrinėja maisto produktų etikečių, neieško jose „paslėptų“ alergenų. To nemoko daryti ir jautrių maistui vaikų.
Epinefrino (preparato, būtino anafilaksinio šoko atveju) prieinamumas yra netinkamas ir ekstrinės pagalbos metu jo turėtų tik 17,8 proc. mokyklų. Kilus sunkiam maisto alergijos priepuoliui epinefrino suleisti galėtų tik nedaugelis respondentų. Dažniau jie kviestų greitąją pagalbą.
Tyrimo išvadose teigiama, kad Vilniaus apskrities mokyklų slaugytojai ir administracija turi tam tikrą supratimą apie maisto alergijas ir jomis sergančius vaikus. Bet šios žinios nepakankamos. Būtina daugiau dėmesio skirti mokyklų personalo bei slaugytojų kvalifikacijos kėlimui maisto alergijų tematika.
