|
|
|
Jei domitės informacija šiame tinklalapyje, greičiausiai esate patyręs alerginių ligų problematiką- galbūt sergate Jūs, gal išgyvenate dėl savo artimo žmogaus ligos, ar ieškote būdų, kaip išgydyti savo vaiką...Galiu būti empatiška ir suprasti Jus, jei išgyvenate kažkurią iš mano paminėtų situacijų. Gali būti, jog Jūsų atvejis kur kas sudėtingesnis, ilgai užsitęsęs ir be didelės vilties – pilnai išgyti, nes išbandėte visus įmanomus būdus, o liga „nepasitraukė“...
Manau, kad alerginiai susirgimai, kurie lydimi įvairaus pobūdžio odos bėrimų, pleiskanojimų, niežulio ar net žaizdų...išties labai specifiški tam tikru požiūriu. Tai yra –jie tiesiogiai susiję su mūsų išvaizda- įvaizdžiu, per tai- savo vertės pajautimu arba savęs nuvertinimu, įvairiais kompleksais ir baimėmis. Tai gi, alerginiai susirgimai, mano matymu, labai susiję su mūsų dvasine savijauta arba dvasine sveikata. Užsitęsusi odos problematika gali įtakoti mūsų polinkį į uždarumą, jausmų sulaikymą, nepasitikėjimą savo jėgomis- taip formuojant savotišką kontaktavimo stilių- apsibrėžiant apie save gana griežtas ribas, kurias peržengti leidžiama tik patiems artimiausiems žmonėms. Aktyvosioms ligos fazėms gali būti būdingos depresyvios nuotaikos- liūdesys, jautrumas, gilūs išgyvenimai dėl savo išskirtinumo ar sunkios savo dalios. Manau, sutiksite, jog fizinė sveikata, visuomet glaudžiai susijusi su mūsų dvasine sveikata. Yra keletas būdų, kaip galime harmonizuoti šį santykį tarp mūsų fizinės ir dvasinės sveikatos- tačiau vienas efektyviausių- gydyti juos vienu metu. Taip galime tikėtis tikresnio rezultato.
Noriu pasidalinti su Jumis keletu savo minčių, kurios susijusios su sergančių alerginėmis odos ligomis, psichologiniu aspektu. Manau, kad galėtume neišskirti šios ligos iš kitų (psichologiniu požiūriu), jei jos simptomatika nebūtų taip akivaizdžiai matoma, t.y. neįtakotų mūsų kontakto su aplinka, kitais žmonėmis. Ir, visų svarbiausia- santykio su pačiu savimi. Oda psichologiniu aspektu (tai tik mano nuomonė) simbolizuoja mūsų išbaigtumą ir vientisumą. Tai lyg mūsų Ribos, kuriomis mes turime galimybę pajausti santykį tarp savęs ir Kažko Kito (žmogaus, medžio ar paukščio.., vandens). Per odą mes pažįstame pasaulį- skiriame karštą nuo šalto, šlapią nuo sauso, malonų nuo nemalonaus, šiurkštų nuo švelnaus. Tai mūsų galimybės- liesti, jausti, būti liečiamiems...- patirti įvairiausius pojūčius kontakte su Kažkuo Kitu. Per odą mes gauname Patyrimą, kuris svarbiau už žinias, nes ilgam mumyse užfiksuoja žinojimą, paremtą tam tikra emocija. Mūsų patyrimai- labai individualūs ir skirtingi- kaip skirtinga ir mūsų oda. O jei oda serga- mūsų skirtumai nuo kitų psichologiškai atrodo kur kas didesni. Keletas mano pažįstamų ar lankiusių asmeninio augimo grupę dalijosi savo išgyvenimais ir patyrimais: „tomis dienomis kai liga suaktyvėja (o tai būna dažnai), aš „iškrentu“ iš gyvenimo, t.y. slepiuosi, niekam negaliu pasirodyti, nes atrodau „baisiai“...Tuomet ne tik atrodau, bet ir jaučiuosi „baisiai“. Mane apima apatija, liūdesys, mintyse sukasi egzistenciniai klausimai, paaštrėja problemos...“ Beveik visi pasidalijo, kad savo ligą slepia nuo bendradarbių, kolegų, kartais ir nuo neseniai sutiktų mylimųjų...Slepia dėl daugelio priežasčių:
- bijo išgąsdinti
- bijo, kad nesupras, nes nieko panašaus nėra patyrę
- nori neprarasti sveiko žmogaus įvaizdžio (nes tai geriau, nei asocijuotis su „bjauriojo ančiuko“ ar „raupsuotojo“ įvaizdžiu (čia cituoju kalbėjusiuosius)
- gėdijasi savęs, ar net bjaurisi savimi
- meluoja, nes bijo prarasti užsimezgusį kontaktą
- nedrįsta turėti intymių ryšių, vengia prisilietimų
Ar Jūs kada jautėtės panašiai? O galbūt patiriate dar stipresnius- užslėptus jausmus:
- nepriimate savęs tokio, koks esate
- kaltinate savo tėvus senelius už paveldėtą „dovaną“
- nekenčiate savo kūno
- esate vieniši, nes bijote būti atstumti, nesuprasti, nepriimami Tokie, Kokie Esate
Jei šios mintys Jums nėra svetimos- kviečiu pradėti gyti ir nuo savo Dvasios- nuo savęs pažinimo ir priėmimo. Kviečiu sustiprėti per vienas kito palaikymą, supratimą, pasidalijimą savo pergyvenimais ir atradimais.
Kviečiu išmokti susidraugauti su savo liga, net Ją pamilti...
Nes jei tikėti Dvasiniais Mokytojais- liga- tai Dovana, kurią gavę, TURIME GALIMYBĘ PRIARTĖTI PRIE SAVO DVASIOS AR DIEVIŠKOSIOS SAVASTIES.
Pasiskaitykite šiek tiek informacijos apie Asmeninio Augimo grupę, į kuria Jus KVIEČIU:
Asmeninio augimo grupės
Asmeninio augimo grupės yra formuojamos žmonėms, norintiems sustiprinti savo psichologinę sveikatą, geriau pažinti save, išbandyti kitokį bendravimo stilių, analizuoti ir geriau suvokti jiems aktualius tarpusavio santykius, išbaigti savo neužbaigtus patyrimus.
Po grupės formavimo etapo, kuris reikalingas palankiam mikroklimatui suformuoti ir grupės normoms nusistatyti, kiekvieno susitikimo metu dalyviai dalijasi savo asmeniniais patyrimais. Patyrimu aš vadinu labai asmenišką išgyvenimą, kuris sukelia tam tikrus jausmus, turi išliekamąjį emocinį krūvį ir riziką – adekvačiai arba neadekvačiai atsikartoti kitoje- panašioje situacijoje. Suvokti patyrimai formuoja tam tikrą asmeninę jausminę patirtį kiekvieno iš mūsų gyvenime. Nesuvokti ir neįprasminti patyrimai linkę pasikartoti, dažnai disharmonizuojant mūsų santykį su savimi ir aplinkiniais.
Mano, kaip grupės vadovės tikslas – padėti Jums suvokti ir įprasminti sudėtingus ir skaudžius individualius patyrimus, didinant savęs ir situacijos suvokimą, taip laipsniškai atstatant harmoniją- su išoriniu pasauliu ir pačiu savimi.. Kitas svarbus momentas, kurį aš akcentuoju asmeninio augimo grupėse – tai savęs pažinimas per tarpasmeninį kontaktą, vykstantį momentas po momento - „čia ir dabar“. Mes eksperimentuojame, išbandydami atvirą ir tiesų kontaktą, kalbėdami nuo savęs, reikšdami savo nuomonę, dalindamiesi savo patyrimais.
Taip grupės narės išmoksta neprisitaikyti, išlikti savimi, tvirtėja ir suvokia save, kaip atskirą, savarankišką ir turinčią pasirinkimus asmenybę. Suvokdami savo asmenybę, mes mokomės priimti ir kitus žmones– „tokius, kokie jie yra“, mokomės išklausyti, suprasti ir pažinti.
Grupėse aš naudoju trejetą procesinių krypčių, kuriomis mes „judame“ – tai konkrečių individualių problemų iškėlimas ir sprendimas intraasmeniniame lygmenyje, tarpasmeninių problemų iškėlimas ir sprendimas grupiniame lygmenyje ir „grįžtamasis ryšys“. Procesas yra paremtas aktyviu eksperimentiniu darbu: vaizduotės, fantazijos eksperimentais, meditacijomis, judesio pratimais, psichodraminiu ir geštaltiniu metodais, meno terapija, šokiu.
Grupių vadovė,
Ramunė Truncė
Tel.: 8 687 18898
|
|
|
|
